Yra pakankamai pagrindo tikėti, jog kiauliažmogiai egzistavo ir daug seniau. Savaime suprantama, kad sistemai ir valdžiažmogiams tarnaujantys istorikai ir mokslininkai turi pakankamai priežasčių šią informaciją slėpti. Tačiau, kad ir kaip besistengtų, pėdsakų yra palikę. Čia juos ir aptarsime. Pirma atkreipkime dėmesį į keletą FAKTŲ:

• 1266-ieji, netoli Paryžiaus, Fontenay-aux-Rosesa kaime, "kiaulė" kaltinama suvalgiusi vaiką. Ši "kiaulė" viešai sudeginama gyva (sic!) Saint Genevie "vienuolių" ordino.
• 1379-ieji, trys "kiaulės" iš "bandos" Saint-Marcel-le-Jeussey "mirtinai sutrypia" Perrinot Muet, kiaulių augintojo sūnų. Visa banda suimama kaip "bendrininkai". Friar Humbert de Poutiers, nenoredamas prarasti visos "bandos", siuncia peticija Burgundijos kunigaikščiui, prašydamas, atleisti visas bandos "kiaules" išskyrus tris dalyvavusias žmogžudystėje, nuo bausmės."
• 1394'ieji, "kiaulė" pripažįstama kalta dėl vaiko žmogžudystės Mortaing provincijoje, Roumaygne valsčiuje. Už tai minėta "kiaulė" pakariama.

"Kiaulės" egzekucija

"Kiaulės" teismas